Smėliuoju uždaroje smėliavimo kabinoje, tad labiausiai orientuojuosi į ratlankių smėliavimą. Pagrindinė mano užduotis – išsaugoti kuo lygesnį (originalesnį) ratlankio paviršių, dėl to smėliuoju ne smėliu, o stiklo arba plieno rutuliukais, jei reikia minkščiau – soda. Bet koks nusmėliavimas, kuris „išėsdina“ lygų paviršių ir nusėja jį duobutėmis yra tolygus ratlankio sugadinimui. Grubiai smėliuojamas aliuminis mikroskopiniame lygmenyje trūkinėja, ir įtrūkimai plečiasi gilyn į ratlankio vidų, kas silpnina ratlankį, o kaip žinia, jis turi atlaikyti ir svorį, ir duobes.